Užgavėnių šventė
 |
Kalendoriaus lapelyje apie vasario 12 dieną yra rašoma taip:
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Užgavėnių dieną Laukuvos miestelyje šurmuliavo būrys žmonių: ir jaunų, ir vyresnio amžiaus, ir gražiai pasipuošusių, ir persirengėlių su kaukėmis. Laukuvos gimnazijoje persirengėliai jau šurmuliavo nuo 10 valandos, o į miestelio aikštę išskubėjo 11 valandą, kur šventės vedėjai visus kvietė arčiau Morės. Morės – pačios nelabosios žiemos dvasios. Tarp Lašininio ir Kanapinio vyko žūtbūtinė kova (išsiaiškinti padėjo virvės traukimo varžybos). Kovą laimėjo pavasario būtybė – Kanapinis. Krikščionybės vaidmuo vardų parinkime aiškus: gavėnios pasninke vartojamas kanapių aliejus, jo metu draudžiama valgyti lašinius ir mėsą. Gavėnios pradžia reiškia Kanapinio pergalę ir Lašininio pralaimėjimą arba bent laikiną jo atitolimą. Kad pasibaigtų žiema, visi šūksniais „žiema žiema, bėk iš kiemo“ varė ją lauk. Morės mirtis – dar vienas pranašas apie artėjančią žiemos pabaigą. Anksčiau žmonija tikėjo, kad Morė simbolizuoja gyvybines jėgas bei žiemos ir pavasario persilaužimo momentą. Buvo tikima, kad sunaikinamas blogis, negerovės, tikima, kad greičiau atgis augalija. Taip greičiau ateis lauktas pavasaris.
Aktyviausi šventės linksmybėse buvo mokinukai: greiti jie buvo ir žaidimuose, ir rateliuose, ir varžybose. O šventės gaspadinės vos spėjo kepti bulvinius blynus.
