Mokslinė archeologinė stovykla „Vėliukai archeologų šalyje“
Iš 28 Šilalės rajone valstybės saugomų archeologijos paminklų-piliakalnių Medvėgalis yra pats garsiausias, labiausiai apipintas legendomis ir padavimais, dažniausiai minimas kronikose. Tai gamtos, archeologijos, istorijos bei kultūros paminklas, bendras gamtos ir žmogaus kūrinys. Anot žymaus kraštotyrininko profesoriaus Česlovo Kudabos, „Medvėgalis čia - lyg koks karalius, apžvelgiąs savo žemę”. Arba dar vadinamas Žemaitijos kalnų tėvu, vienu iš žemaičių dievkalnių, Žemaitijos kalvų širdimi, žemaičių milžinu, snaudžiančia žemaičių galybe.
„Žemaičių kalnas Medvėgalis yra didžiausias piliakalnis, kokį iki šiol esu kur nors matęs. Ši tvirtuma savo didumu ir taisyklingumu lankytojui daro didelį įspūdį. Negali užgniaužti nujautimo, kad esi atsidūręs plote, kur kadaise yra dangų rėmę kurios nors garsios giminės pilies kuorai. Medvėgalis yra buvęs ne tik tvirtuma, bet ir platesnio gyvenimo židinys... O dabar apie jį mažai kas ir težino..." (profesorius Liudvikas Kšivickis). Tą užmaršties šydą pabandė praskleisti Klaipėdos universiteto studentai, vadovaujami žymiausio Lietuvos archeologo Gintauto Zobielos, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė, istorijos mokytoja Asta Girgždienė, geografijos mokytoja Virgilija Venckuvienė ir gimnazijos mokiniai, suvieniję pajėgas dalyvaudami mokslinėje – archeologinėje dviejų savaičių stovykloje „Vėliukai archeologų šalyje“. Stovyklos pagrindinis tikslas buvo pasiruošti kitų metų piliakalnio tyrinėjimui ir surasti kūlgrindą, akmenimis grįstą slaptą kelią (kūlis žemaitiškai reiškia akmenį). Kūlgrindos paskirtis – padėti patekti arba išeiti iš pilies ar gyvenvietės.
Pirmosiomis darbo dienomis buvo atkasta nemaža akmeninio tako atkarpa. Vadovaujant Gintautui Zobielai nebuvo leidžiama „darbuotis iš peties“. Reikėjo atsargiai nuimti juodžemį, nupjauti ir nukarpyti medžių šaknis, akmenis apvalyti mentele bei šluotele ir, svarbiausia, nieko neišjudinti. Visų dalyvių džiaugsmui kūlgrinda lyg ir atrasta, bet tik išsamesni tyrimai parodys, ar tai iš tiesų yra kūlgrinda. Jei spėjimai pasitvirtins, bus bandoma išsiaiškinti, kaip veikė toji kūlgrinda, ar po ja buvo pilamas gruntas, smėlis, ar ji visuomet buvo po vandeniu. Dar daug neatsakytų klausimų. Reikia pastebėti, kad antrąją savaitę, kai stovyklautojus dažnai prausė lietus ir gaivino gan stiprūs vėjai, atkastasis akmeninis takas pasislėpė vandenyje. Taip pat ant Medvėgalio kalno buvo atlikti keli kasinėjimai į gylį. Ekspedicijos dalyviai dirbo su specialia magnetinių bangų aparatūra, siekiant nustatyti ant kalno kadaise buvusių pastatų pamatus. Aparatūra fiksavo gaisro vietoje pasikeitusį magnetinį lauką. Belieka laukti tyrimo duomenų išaiškinimo. Čia buvo rasta šukių, medžio anglių.
Paskutinę stovyklos dieną kilome į aukščiausią Žemaitijos piliakalnį Medvėgalį kartu su Vladu Vitkausku – žmogumi legenda, įkopusiu į pačias aukščiausias pasaulio viršūkalnes.
Dvi įtempto darbo savaitės prabėgo greitai. Padaryta nemažai, bet klausimų kilo dar daugiau, į kuriuos pabandysime atsakyti kitais metais. Iš pradžių buvo baimintasi, kaip mokiniai ras bendrą kalbą su Klaipėdos universiteto studentais ir dėstytoju. Pasirodo, be reikalo. Anot archeologo Gintauto Zobielos, dirbome kaip komanda. Stovyklos metu įgytos žinios, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai neįkainojami. Vyravo darnus darbas, susiklausymas, noras daugiau sužinoti bei atrasti. Tiriamojo – mokslinio darbo džiaugsmą patyrė ir mokiniai, ir mokytojai.
Žymusis lietuvių archeologas Gintautas Zabiela yra ne kartą sakęs, kad aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis yra potencialus kandidatas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Po Kuršių nerijos šis Šilalės rajone stūksantis piliakalnis būtų antrasis toks UNESCO objektas Vakarų Lietuvoje. Jei pavyktų, tai Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai didžiuodamiesi galėtų pasakyti, kad ir jie iš dalies prie to prisidėjo.
Raimonda Kauneckienė, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Nuotraukų autorė geografijos mokytoja Virgilija Venckuvienė
